Liepos 5-7 dienomis vykome į Latviją į Pavilosta nardyt prie nuskendusių Antro pasaulinio karo laivų. Pirmą dieną nuvykome tik vakare, todėl,  įsikūrę palapinėse,  nuėjome miegoti. Kitą rytą keltis 8, 9 išplaukiam į negilų, apie 10-12m., nėrimą. Vienus jau užsupa pakeliui, kitus nuplaukus - jiems nardymas šiandien baigėsi... Pasidalinę likusias poras, neriame ir mes. Matomumas...na savo lastus matai... :) Man, kaip pirmą kartą, visai įdomu... Puiki praktika prieš gilesnį nėrimą popiet. Po beveik dviejų valandų grįžtame į kempingą ir ilsimės. Kitas nėrimas antrą valandą į 20-25m gyli. Vėl skrendame per bangas laiveliais, kartais atsirasdami nesvarumo būklėje.... Greitai ruošiamės ir neriam, nes tuoj vėl kuri nors užsups... Nusileidus virš dvylikos metrų matomumas super, o ir vaizdai priverčia pamiršti žiūrėti i kompasą. Su buddy (mot.) apiplaukiame visą laivą, matome kartu su laivu nuskendusius tankus, sunkvežimius, randame kažkokį tų laikų akumuliatorių... Laivo  priekis su šturvalu savo vaizdais pavergia kaip Titanike, todėl grįžtant pasiklystame ir baigiantis orui kylame į viršų. Ten mus paima mūsų laivelis ir neužilgo skrendame per bangas poilsio. Vakare kepame šašlyką, aptariame dienos įspūdžius, įteikiame pažymėjimus ir einame palydėti saulės. Kitą rytą jūra pasitinka dar didesnėmis bangomis, tai visi vakar sirgę nesiryžta plaukti, o ir man, kaip pirmam nardymui mūsų jūroje, buvo gana... Apie piet pajudame namu link :)