Liepos 5-7 dienomis vykome į Latviją į Pavilosta nardyt prie nuskendusių Antro pasaulinio karo laivų. Pirmą dieną nuvykome tik vakare, todėl,  įsikūrę palapinėse,  nuėjome miegoti. Kitą rytą keltis 8, 9 išplaukiam į negilų, apie 10-12m., nėrimą. Vienus jau užsupa pakeliui, kitus nuplaukus - jiems nardymas šiandien baigėsi... Pasidalinę likusias poras, neriame ir mes. Matomumas...na savo lastus matai... :) Man, kaip pirmą kartą, visai įdomu... Puiki praktika prieš gilesnį nėrimą popiet. Po beveik dviejų valandų grįžtame į kempingą ir ilsimės. Kitas nėrimas antrą valandą į 20-25m gyli. Vėl skrendame per bangas laiveliais, kartais atsirasdami nesvarumo būklėje.... Greitai ruošiamės ir neriam, nes tuoj vėl kuri nors užsups... Nusileidus virš dvylikos metrų matomumas super, o ir vaizdai priverčia pamiršti žiūrėti i kompasą. Su buddy (mot.) apiplaukiame visą laivą, matome kartu su laivu nuskendusius tankus, sunkvežimius, randame kažkokį tų laikų akumuliatorių... Laivo  priekis su šturvalu savo vaizdais pavergia kaip Titanike, todėl grįžtant pasiklystame ir baigiantis orui kylame į viršų. Ten mus paima mūsų laivelis ir neužilgo skrendame per bangas poilsio. Vakare kepame šašlyką, aptariame dienos įspūdžius, įteikiame pažymėjimus ir einame palydėti saulės. Kitą rytą jūra pasitinka dar didesnėmis bangomis, tai visi vakar sirgę nesiryžta plaukti, o ir man, kaip pirmam nardymui mūsų jūroje, buvo gana... Apie piet pajudame namu link :)

Birželio 31 - gegužės 6 dienomis teko pabuvoti Isle Of Man (liet. Meno sala). Kas metus ten vyksta žiedinių motociklų lenktynės salos ir miestų paprastomis gatvėmis. Visas renginys trunka dvi savaites, pirma savaite treniruotės ir kvalifikacija kasdien, antra savaite pagrinde varžybos kas antra diena (aš varžybas stebėjau tris dienas). Keliai uždaromi, stovi atitvarai, prižiūrėtojai, policija. Laisvomis nuo varžybų dienomis visi važinėja trasa ar lanko įdomesnes vietas. Buvau zoologijos sode, geležinkelio, transporto muziejuose, prie galybės švyturių. Aš per ta laika sala apsukau gal tris kartus (gaila kad su nuomotu automobiliu...). Oras keičiasi kas 15 min. (sala gi), gamta gana skurdi, vietiniai verčiasi žvejyba, aviu auginimu ir turizmu.

Per Kalėdas sugalvojau nuskristi ir pažiūrėti kaip atrodo -40*C šaltis. Nuskridus buvo -47*C. Jausmas labai ypatingas. Išoriniai rūbai iškart sukietėja, oras sausas, todėl iškart išdžiovina kvėpavimo takus. Sniegas girgžda, vaikščioti sunku, nes visas kūnas sustingęs. Tvarka visur reikalauja atskiro pasakojimo... Kitomis dienomis buvo -35*C, tai, pasak vietiniu, jau šilta... Dienos trumpos - apie 5 val, o beto laiko skirtumas -8 val, tai per diena spėdavau tik viena muziejų aplankyt. Buvau tris dienas, viena ju pavargęs pramiegojau, tai liko tik dvi dienos muziejams. Buvau Mamutu ir paleontologijos, o kita diena dambreliu - čia lietuviškai (jews harp -angliškai).

Rugsėjo mėnesį, kelionėje i Šveicariją metu, aplankėme ir bmw welt, bmw museum ir net bmw gamyklą. Gaila, bet saugumo sumetimais, gamykloje fotografuoti draudžiama. Todėl tik idomesnės nuotraukos iš pasaulio ir muziejaus.

Nuostabūs Šveicarijos kalnai. Basel mieste buvo  implantologų kursai, po jų su draugais  vykome į kalnus pro Grimselpass. Trumpam užsukome i Grande Dixance užtvanką. Kitą dieną oras buvo pasakiškas ir per dar keleta kažkokiu pass nuvykome i Rhono slenkanti ledyną. Po jo vidų galima pasivaikščioti, nes kasmet prakerta apie 1m. gilyn. Pakeliui matėme gausybę pasakiškų miestelių, nameliu, gyventojų... Nuo kalnu nusileidome i Lichtenšteiną, bet ten radę tik viena pilį, lėkėme i Austriją ir naktį jau pasiekėme Vokietiją. Ryte skubėjome i bmw welt, ten praleidome pusę dienos. Ir patraukėme link Lietuvos....